kryžiakelė

kryžiãkelė sf. (1) J, Kp, krỹžiakelė (1) žr. kryžkelė: Privažiavau kryžiãkelę ir nebežinau, katruo keliu važiuot Ds. Privažiavęs kryžiãkelę, suk kairėn Bgs. Prijojo kryžiakelę – iš čia eina trys keliai Ob. Da tik kryžiãkelę dabar važiuojam Str. An krỹžiakelės lauksim Aps. Mum pavarė starosta eit ant krỹžiakelės Brž.